Ką dirbantiesiems žada 2016-ieji?
Didžiąją 2015 metų dalį netilo tema dėl „Socialinio modelio“ ir jam priklausančio darbo kodekso, turinčio kardinaliai reformuoti darbo santykius. Visą dėmesį sutelkus į būsimus pokyčius ir pertvarkas, tai kas vyko besibaigiančiais metais tarsi nublanko. Tad 2015-ieji darbo santykiuose – kokie jie buvo?
2015-ieji pasižymėjo kaip metai, kuomet į darbo santykius sutelktas didelis dėmesys. „Nors užvirusiose diskusijose pozicijų ir nuomonių buvo pačių įvariausių, reikia pripažinti, kad būtent šiais metais pradėta visuotinai kalbėti apie profesinių sąjungų, darbuotojų darbo teisių ir socialinių garantijų mažinimą“ – pastebi Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Būtent šiais metais nuskambėjo tokios istorijos kaip bankrutavusio prekybos tinklo „Fresh market“ darbuotojų masinis išėjimas iš darbo „savo noru“. Garsiai akcentuota, kad atleidžiamas darbuotojas turi savo teises, kurių nežinojimas suteikia darbdaviams galimybe manipuliuoti ir išsisukti nuo išeitinių kompensacijų išmokėjimo.
„Tuokart, nei darbo inspekcija, nei kitos oficialios institucijos padėti darbuotojams nesuskubo. Taip buvo aiškiai parodyta, kad darbuotojų ir darbdavių santykiai yra palikti savieigai, o dirbantieji privalo savo teisėmis domėtis ir rūpintys patys, nes niekas kitas to už juos nepadarys“ – sako K. Juknis. Anot jo, „tokia pozicija prasideda nuo Vyriausybės , kurios vadovas šiemet ypatingai pasižymėjo dirbančiuosius vadindamas tik darbo jėga, o socialinių garantijų buvimą – esamojo darbo kodekso sustabarėjimu“.
Metų pradžioje įvykę savivaldos rinkimai taip pat paliko savo žymę. Ne paslaptis, kad pasikeitus politinėms jėgoms miestų ir rajonų savivaldybėse prasidėjo reorganizacijos ir valstybės tarnautojų atleidimai. Šiuo atveju labiausiai išgarsėjo Kauno miesto savivaldybė.
Reorganizaciją pradėjusi nuo skambių šūkių apie savivaldybės „išvalymą“ ir nuolatos akcentavusi 20 procentų (t.y. 160-ies) darbuotojų atleidimą kaip teigiamą dalyką, naujoji Kauno valdžia įsivėlė į ilgalaikį konfliktą su profesine sąjunga „Sandrauga“, kuris netyla iki šiol.
Ir nors verslo pasaulį (ar iš verslo atėjusius valdininkus) šokiruoja staiga savo teises pareiškę darbuotojai, K. Juknis šį procesą vertina teigiamai: „natūralu, kad prie darbščių ir nuolankių lietuvių pripratusius darbdavius toks pokytis šokiravo. Juk darbuotojai, sugebantys pasakyti „stop“ kai pažeidžiamos jų teisės, ankčiau buvo retenybė. Dirbantieji pradėjo suvokti, kad jie turi teisę į orumą, teisę ginti savo darbą, bei ėmėsi šias teises aktyviai ginti“.
„Iš esmės 2015-ieji darbo santykiuose buvo dviprasmiški. Iš vienos pusės, daug kalbėta apie verso interesus, vyravo neoliberalios idėjos, o socialinis dialogas išliko tik deklaratyvia idėja, su realybe neturinčia nieko bendro. Tačiau kartu šiemet patys darbuotojai suprato, kad nei darbo inspekcija, nei valstybinės institucijos, nei Vyriausybė jų negins konfliktuose su darbdaviu. Todėl darbo garantijomis, sąlygomis, užmokesčiu, žmogiškuoju orumu turime rūpintis kartu, kaip tai daro kiti Europos dirbantieji“ – apibendrino „Sandrauga“ pirmininkas.
